nusikaltėlis
Lithuanian
Etymology
From nusikalsti (“to commit a crime”) + -ėlis.
Noun
nusikal̃tėlis m (plural nusikal̃tėliai, feminine nusikal̃tėlė) stress pattern 1
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | nusikal̃tėlis | nusikal̃tėliai |
| genitive (kilmininkas) | nusikal̃tėlio | nusikal̃tėlių |
| dative (naudininkas) | nusikal̃tėliui | nusikal̃tėliams |
| accusative (galininkas) | nusikal̃tėlį | nusikal̃tėlius |
| instrumental (įnagininkas) | nusikal̃tėliu | nusikal̃tėliais |
| locative (vietininkas) | nusikal̃tėlyje | nusikal̃tėliuose |
| vocative (šauksmininkas) | nusikal̃tėli | nusikal̃tėliai |
1=nusikaltėlPlease see Module:checkparams for help with this warning.
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | nusikal̃tėlė | nusikal̃tėlės |
| genitive (kilmininkas) | nusikal̃tėlės | nusikal̃tėlių |
| dative (naudininkas) | nusikal̃tėlei | nusikal̃tėlėms |
| accusative (galininkas) | nusikal̃tėlę | nusikal̃tėles |
| instrumental (įnagininkas) | nusikal̃tėle | nusikal̃tėlėmis |
| locative (vietininkas) | nusikal̃tėlėje | nusikal̃tėlėse |
| vocative (šauksmininkas) | nusikal̃tėle | nusikal̃tėlės |
Related terms
- nusikaltimas (“a crime”)
See also
- kriminalas (“a crime”)
References
- “nusikaltėlis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025